LKDP

Aktualijos

Valdybos nariai

Mūsų visapusiškas žinomų politikų bei šiaip Lietuvos patriotų rinkinys.

Dr. Mindaugas Puidokas

Pirmininkas

Valdas Tutkus

Pirmasis pirmininko pavaduotojas

Robertas Stanionis

Pirmininko pavaduotojas

DR. Gediminas Marcinkevičius

Pirmininko pavaduotojas

Erikas Pavlovičius

Pirmininko pavaduotojas

Prof. Ryšardas Burda

Pirmininko pavaduotojas

Mindaugas Bastys

Pirmininko pavaduotojas

dr. Jūratė Rudejevienė

Pirmininko pavaduotoja

Vytautas Mikalauskas
Narys

Petras Uksas

Narys

Antanas Baranauskas

Narys

Meida Šabūnienė

Narė

Jonas Juknius

Narys

Vijutė Mickuvienė

Narė

Dalia Meškauskienė

Narė

Zigfridas Kleiva

Narys

Valdemaras Griška

Narys

Romualdas Milė

Narys

Kęstutis Juočeris

Narys

Janina Mankienė

Narė

Roman Loginov

Narys

Rimantas Jaruševičius

Narys

Lietuvos Krikščioniškosios demokratijos partija

Laisvė negali būti įtvirtinta be moralės,
o moralė be tikėjimo.
Aleksis de Tokvilis

Apie LDKP

LKDP pagrindinė vertybė yra žmogus kaip asmuo, remiantis krikščioniškuoju žmogaus bei jo atsakomybės Dievui suvokimu

LKDP svarbiausios veiklos nuostatos yra žmogaus, kaip Aukščiausiojo kūrinio, suvokta laisvė ir atsakomybė, dora, teisingumas, socialinė taika. Taigi, laisvė ir atsakomybė, pamatinė lygybė, teisingumas, solidarumas ir subsidiarumas – tai esminės žmogiškosios vertybės, kurios yra neatskiriamos ir papildo viena kitą. Kviečiame visus geros valios žmones telkti bendras pastangas visuomenės atnaujinimui iš pagrindų, kad būtų pasiektas orus, teisingas ir taikus gyvenimas kiekvienam. Kiekvienas bendruomenės narys turi realizuoti Dievo suteiktas galimybes savo ir bendruomenės labui, dalintis atsakomybe už savo artimą, visuomenę ir pasaulį.

Žmogus kaip asmuo

 Krikščioniškoji demokratija iškelia kiekvieną žmogiškąjį individą kaip asmenį, turintį Die­vo įkvėptą sielą ir prigimtines teises, tarp jų — nepaneigiamą teisę laisvai vystytis. Vadovaujamės nuostata, kad kiekvieno žmogaus orumas yra neliečiamas. Net griežtai smerkdami blogio struktū­ras ir blogus žmonių darbus, neniekiname juos darančio žmogaus.

Laisvė ir atsakomybė

Laisvė yra ne tik būdinga pačiai giliausiai žmogiškajai prigimčiai, bet taip pat yra ir įpareigojanti. Nežabota laisvė be gėrio ir atsakomybės virsta savivale, kėsinasi į žmogaus oru­mą ir griauna žmonių bendruomenės pagrindus. Žmogus visada turi pasirinkimo laisvę, todėl yra atsakingas už savo veiksmus savo sąžinei, bendruo­menei ir palikuonims. Būdamas bendruomenės narys, jis turi bendrų pareigų ir dalijasi atsakomybe už savo artimą, bendruomenę ir pasaulį.


Pamatinė lygybė

Pamatinę lygybę išreiškia samprata, kad visi žmonės yra apdovanoti tuo pačiu kilnumu, o kiekvieno laisvė yra apribota pagarba kitam. Kiekvienas žmogus privalo turėti galimybę laisvai ugdyti sa­vo asmenybę. Tos pačios teisės turi būti pripažintos kiekvienam, o pareigos paskirtos atsižvel­giant į kiekvieno sugebėjimus. Tačiau asmens orumas ir teisės negali priklausyti nuo jo sugebė­jimų.

Teisingumas

Visuomeninės taikos pagrindas yra teisingumas. Mūsų teisingumo samprata reiškia, kad kiekvienam asmeniui ir kiekvienai bendrijai turi būti garantuotos vienodos sąlygos naudotis laisve, o darnūs santykiai visuomenėje turi remtis bendros gerovės siekiu. Netu­ri tapti įstatymu tai, kas prieštarauja žmogaus orumui ar pažeidžia jo prigimtines teises arba kas įtvirtina atskiros grupės naudą nepaisant visų žmonių bendro gėrio.

Solidarumas

Solidarumas remiasi žmonių ir bendruomenių tarpusavio priklausomybe bei sąryšiu ir nėra ­įgyvendinamas be pasiaukojimo. Jis ugdo žmoniškesnius santykius visuomenėje: partnerystę ir daliji­mąsi viskuo, veiksmingą pagalbą ir silpniausiųjų apsaugą. Pasiaukojimas teikti pagalbą kitiems turi būti deramai visuomenės pripažintas. Pripažįstame, kad būtina įveikti skurdą kaip pagrindinę laisvo vystymosi kliūtį ir esame pasiryžę siekti gerovės visiems. Bendruomenės, kurios rūpinasi vienišų, neįgalių ir kitų pagalbos reikalingų žmonių gyvenimo bei vystymosi sąlygomis, turi būti skatinamos ir remiamos pagal vi­suomenės išgales.

Subsidarumas

Remiame subsidiarumą, kuris reiškia savaveiksmiškumo skatinimą ir rėmimą, pabrėžia as­mens ir bendruomenės pirmumą bei apsaugą nuo nepagrįsto valstybės kišimosi. Esame įsitikinę, kad tai, ką geriau gali padaryti bendruomenė, neturi daryti vien tik valstybė. Subsidiarumo principas taip pat reiškia ir paramą: ten, kur atskiro žmogaus ar laisvo susivienijimo jėgų nepakanka, pagal iš­gales jų pastangas turi paremti visuomenė bei valstybė. Jos tėra įpareigotos sudaryti sąlygas ir skatinti bendromis jėgomis atlikti iškylančius uždavinius. Vietos savivaldą laikome bendruome­nės demokratiško tvarkymosi pagrindu ir siekiame jos teisių išplėtimo.