Laisvoje demokratinėje valstybėje būtina gerbti pamatinius asmens ir visuomenės gėrius:
- žmogaus gyvybę nuo prasidėjimo momento iki natūralios mirties;
- vyro ir moters prigimtinį skirtingumą bei lygiavertiškumą;
- šeimą, kylančią iš vyro ir moters santuokos, kraujo ir giminystės ryšių;
- tėvų teisę pagal savo dorovinius principus auklėti vaikus;
- sąžinės, religijos ir žodžio laisvę, kuri saugo visuomenę nuo totalitarizmo pagundų.
Plačiau Šiluvos deklaracijoje.
LIETUVOS KRIKŠČIONIŠKOSIOS DEMOKRATIJOS PARTIJOS PROGRAMINĖS NUOSTATOS
Pagrindinės vertybės ir vertybiniai principai
Lietuvos Krikščioniškosios demokratijos partijos (LKDP) pagrindinė vertybė yra žmogus kaip asmuo, remiantis krikščioniškuoju žmogaus bei jo atsakomybės Dievui suvokimu. Todėl LKDP svarbiausios veiklos nuostatos yra žmogaus, kaip Aukščiausiojo kūrinio, suvokta laisvė ir atsakomybė, dora, teisingumas, socialinė taika. Taigi, laisvė ir atsakomybė, pamatinė lygybė, teisingumas, solidarumas ir subsidiarumas – tai esminės žmogiškosios vertybės, kurios yra neatskiriamos ir papildo viena kitą. Lietuvos Krikščioniškosios demokratijos partija, vadovaudamasi Bažnyčios socialiniu mokymu ir atliepdama į Bažnyčios vadovų raginimus, kviečia visus geros valios žmones telkti bendras pastangas visuomenės atnaujinimui iš pagrindų, kad būtų pasiektas orus, teisingas ir taikus gyvenimas kiekvienam. Kiekvienas bendruomenės narys turi realizuoti Dievo suteiktas galimybes savo ir bendruomenės labui, dalintis atsakomybe už savo artimą, visuomenę ir pasaulį.
Žmogus kaip asmuo.
Krikščioniškoji demokratija iškelia kiekvieną žmogiškąjį individą kaip asmenį, turintį Dievo įkvėptą sielą ir prigimtines teises, tarp jų — nepaneigiamą teisę laisvai vystytis. Vadovaujamės nuostata, kad kiekvieno žmogaus orumas yra neliečiamas. Net griežtai smerkdami blogio struktūras ir blogus žmonių darbus, neniekiname juos darančio žmogaus.
Laisvė ir atsakomybė.
Vadovaujamės įsitikinimu, kad laisvė yra ne tik būdinga pačiai giliausiai žmogiškajai prigimčiai, bet taip pat yra ir įpareigojanti. Nežabota laisvė be gėrio ir atsakomybės virsta savivale, kėsinasi į žmogaus orumą ir griauna žmonių bendruomenės pagrindus. Žmogus visada turi pasirinkimo laisvę, todėl yra atsakingas už savo veiksmus savo sąžinei, bendruomenei ir palikuonims. Būdamas bendruomenės narys, jis turi bendrų pareigų ir dalijasi atsakomybe už savo artimą, bendruomenę ir pasaulį. Kiekvienas žmogus privalo asmeniškai prisiimti atsakomybę už bendrą gėrį, o ypatingai už gamtinės aplinkos bei visos Kūrinijos išsaugojimą.
Pamatinė lygybė.
Pamatinę lygybę išreiškia samprata, kad visi žmonės yra apdovanoti tuo pačiu kilnumu, o kiekvieno laisvė yra apribota pagarba kitam. Kiekvienas žmogus privalo turėti galimybę laisvai ugdyti savo asmenybę. Tos pačios teisės turi būti pripažintos kiekvienam, o pareigos paskirtos atsižvelgiant į kiekvieno sugebėjimus. Tačiau asmens orumas ir teisės negali priklausyti nuo jo sugebėjimų.
Teisingumas.
Remiamės nuostata, kad visuomeninės taikos pagrindas yra teisingumas. Mūsų teisingumo samprata reiškia, kad kiekvienam asmeniui ir kiekvienai bendrijai turi būti garantuotos vienodos sąlygos naudotis laisve, o darnūs santykiai visuomenėje turi remtis bendros gerovės siekiu. Neturi tapti įstatymu tai, kas prieštarauja žmogaus orumui ar pažeidžia jo prigimtines teises arba kas įtvirtina atskiros grupės naudą nepaisant visų žmonių bendro gėrio.
Solidarumas.
Solidarumas remiasi žmonių ir bendruomenių tarpusavio priklausomybe bei sąryšiu ir nėra įgyvendinamas be pasiaukojimo. Jis ugdo žmoniškesnius santykius visuomenėje: partnerystę ir dalijimąsi viskuo, veiksmingą pagalbą ir silpniausiųjų apsaugą. Pasiaukojimas teikti pagalbą kitiems turi būti deramai visuomenės pripažintas. Pripažįstame, kad būtina įveikti skurdą kaip pagrindinę laisvo vystymosi kliūtį ir esame pasiryžę siekti gerovės visiems. Bendruomenės, kurios rūpinasi vienišų, neįgalių ir kitų pagalbos reikalingų žmonių gyvenimo bei vystymosi sąlygomis, turi būti skatinamos ir remiamos pagal visuomenės išgales.
Subsidarumas.
Remiame subsidiarumą, kuris reiškia savaveiksmiškumo skatinimą ir rėmimą, pabrėžia asmens ir bendruomenės pirmumą bei apsaugą nuo nepagrįsto valstybės kišimosi. Esame įsitikinę, kad tai, ką geriau gali padaryti bendruomenė, neturi daryti vien tik valstybė. Subsidiarumo principas taip pat reiškia ir paramą: ten, kur atskiro žmogaus ar laisvo susivienijimo jėgų nepakanka, pagal išgales jų pastangas turi paremti visuomenė bei valstybė. Jos tėra įpareigotos sudaryti sąlygas ir skatinti bendromis jėgomis atlikti iškylančius uždavinius. Vietos savivaldą laikome bendruomenės demokratiško tvarkymosi pagrindu ir siekiame jos teisių išplėtimo.
Lietuvos Krikščioniškosios demokratijos partija vertina Bažnyčios vaidmenį ugdant žmogų, puoselėjant teisingumo, moralės bei dorovės pagrindus, jos indėlį rūpinantis visuomenės gerove ir socialiniu teisingumu. LKDP politikos nuostatos taip pat remiasi iškilių valstybės ir visuomenės veikėjų deklaruojamomis vertybėmis, stiprinančiomis nepriklausomą Lietuvos valstybę krikščioniškosios demokratijos pagrindais.
Istorija
Lietuvos Krikščioniškosios demokratijos partija
Lietuvos politinė partija, veikianti nuo 2001 (įregistruota 2003 01 28). Įkurta Lietuvos krikščionių demokratų partijos narių, nepritariančių jos susivienijimui su Krikščionių demokratų sąjunga. Tęsia Lietuvos krikščionių demokratų partijos veiklą, vadovaujasi jos statutu ir programa, bet partijos pavadinimą turėjo pakeisti, kad būtų oficialiai įregistruota Teisingumo ministerijoje. 2005 nariai (2023 03). Pirmininkai: Ignacas Uždavinys (2003–08), V. Lamanauskas (2008–10), Alė Jurgaitienė (2010–16), Eligijus Dzežulskis‑Duonys (2016–21), Gitana Nevulienė (2021–24), Mindaugas Puidokas (nuo 2024 01). Kiti žymesni partijos veikėjai – Z. Zinkevičius, A. Svarinskas, D. Vilimas, V. Lapienis.
Lietùvių krikščiónių demokrãtų pártija, LKDP,
Buvo didžiausia krikščionių demokratų srovės politinė partija, Lietuvoje veikusi 1917–40, 1941–44 ir 1989–2001.
Nuotrauka iš archyvo
susirinkimas
Valdybos nariai
Mūsų visapusiškas žinomų politikų bei šiaip Lietuvos patriotų rinkinys.
Dr. Mindaugas Puidokas
Pirmininkas
Valdas Tutkus
Pirmasis pirmininko pavaduotojas
Robertas Stanionis
Pirmininko pavaduotojas
DR. Gediminas Marcinkevičius
Pirmininko pavaduotojas
Erikas Pavlovičius
Pirmininko pavaduotojas
Prof. Ryšardas Burda
Pirmininko pavaduotojas
Mindaugas Bastys
Pirmininko pavaduotojas
dr. Jūratė Rudejevienė
Pirmininko pavaduotoja
Vytautas Mikalauskas
Narys
Petras Uksas
Narys
Meida Šabūnienė
Narė
Jonas Juknius
Narys
Vijutė Mickuvienė
Narė
Dalia Meškauskienė
Narė
Zigfridas Kleiva
Narys
Valdemaras Griška
Narys
Romualdas Milė
Narys
Kęstutis Juočeris
Narys
Janina Mankienė
Narė
Roman Loginov
Narys
Rimantas Jaruševičius
Narys